Vėdinimo sistemos

Būsto vėdinimo būtinybė

Daugelyje mūsų būstų vėdinimas yra pasyvus (natūralus) per nestandartinius langus ir duris (infiltracija), per natūralios traukos ventiliacinius kanalus, orlaides languose ir pan. Tačiau pasyvaus vėdinimo nepakanka. Pagal rekomendacijas vėdinimo reikia tokio, kad per valandą patalpose pasikeistų bent pusė oro. Tačiau taupant šilumą oro kaitą galima mažinti. Vienam suaugusiam žmogui reikalingas minimalus 14,4 m³/h lauko oro kiekis, tada CO² koncentracija patalpose neviršija leistinos normos.

Blogai vėdinamose patalpose kaupiasi anglies dioksidas, drėgmė ir teršalai, didėja mikrobiologinis užterštumas, veisiasi grybelis ir pelėsis. Kenksmingus žmogaus sveikatai teršalus skleidžia sintetinės bei cheminės medžiagos, įvairūs dažai, lakai, grindų dangos, baldai ir kitos medžiagos. Nesandarūs langai arba durys, pravira orlaidė negali išvėdinti, o tik atšaldo patalpas ir padidina energijos sąnaudas. Todėl būtina įrengti priverstinę vėdinimo sistemą.

Vėdinimo sistemos ypatumai

Vėdinimo sistema pastate ar patalpose veiksmingiausia tada, kai ji tinkamai subalansuota. Patartina patalpose turėti perteklinį slėgį. Orą ištraukianti sistema įrengiama patalpose, kur oras blogiausias (virtuvėje, tualete, rūsyje, koridoriuose ir pan.), o paduodanti sistema - ten, kur labiausiai reikalingas švarus oras (miegamieji, poilsio ir darbo kambariai, valgomasis ir pan.). Dažnai vienoje patalpoje įrengiamos ir ištraukiamo, ir paduodamo oro sistemos. Oro srautai patalpose reguliuojami difuzoriais ir sklendėmis.

Į viršų